Apie jaunimo stovyklą 2012

       Jaunimo stovykla, nors ir vyko tik savaitgalį, buvo tikrai įspūdinga. Vykau be jokių lūkesčių, ir išlošiau, nes kai mažiausiai tikiesi, daugiausiai gauni. Tą savaitgalį susitikau su savo draugais iš parapijos, bet pažinau juos visai kitokius, kitoje aplinkoje ir kitokiose situacijose. Gaminome maistą, kūrėme laužą ar plovėme grindis, ir tai buvo nuostabu! Kartu meldėmės ir valgėme, kaip viena šeima. Žinoma, žaidėme ir stalo bei lauko žaidimus, kas mus taip pat suvienijo, kad net vėliau dar kartą susitikome pažaisti. Jaunimo stovykla - pirmas blynas, bet, manau, neprisvilęs. Nėra nieko geriau, kai gali būti pats savimi ir su žmonėmis, kurie nori bei siekia to paties!

-Algirdas

       Visi krikščioniški susibūrimai, stovyklos ir panašūs pasibuvimai neretai prasideda intencijomis, lūkesčiais ir pasidalinimais ko tikiesi. Prisipažinsiu, nieko nesitikėjau, nieko nesvajojau, nieko neplanavau. Esu dėkinga Dievui, kad tada, kai man pačiai pritrūko drąsos nuspręsti važiuoti ar ne, JIS sudėliojo įvykius taip, kad tiesiog neturėjau priežasčių nevažiuoti. Esu laiminga, kad važiavau, esu laiminga, kad turėjau nuostabią progą pažinti žmones, kuriuos Viešpats man dovanoja, kurie yra šalia manęs, bet tik iš savo silpnumo, baimių ar nesugebėjimo mylėti, įprastai gal pakalbinčiau tik standartinėmis frazėmis. Man stovykla buvo iššūkis – pirmiausia, be abejonės, asmeninis, o kartu ir toks bendruomeninis, nes bendruomenė
juk auga tada, kai auga kiekvienas mūsų. Turėjau galimybių išmokti
nusileisti, paklausyti kito patarimo ar pasidalinimo, įžvelgti kito
žmogaus privalumus ir atleisti tas jo klaideles, be kurių neapsieina
nei vienas iš mūsų. Taip pat galėjau pabandyti suprasti, kad skirtumas
nereiškia, kad kitas žmogus blogas ar kad aš bloga, priešingai –
skirtingi charakteriai leidžia mums visiems kartu sukurti fantastišką
rezultatą! (Kas labai nekantrauja apie ką aš čia, paklauskite kada
jaunimo apie stovyklos plovą ir kiek plovo ruošimo receptų sužinojome
;) )
        Tikiu, kad ne man vienai buvo kiek netikėta, o kartu ir labai malonu
praleisti savaitgalį juokiantis, žaidžiant, kūrenant laužą, kartu
ruošiant pietus ar tiesiog ramiai gulint ant pievos kalbantis su
draugu. Juk neretai mūsų išvykos būna rekolekcijos – nemažai
susikaupimo, tylos, ramybės ir buvimo vienu du su Dievu. Ši išvyka
buvo tokia puiki staigmena (kurią tikiuosi pakartosim ir kitąmet), kai
Dievo artumas ir palaikymas, ir buvimas šalia pasireiškė draugo buvimo
šalia :).

-Rūta

Mintys apie Jaunimo stovyklą 2012

         Tiek ilgai Kalvarijų jaunimas kalbėdavo apie savo stovyklą, vis
pasvajodavo ir pasvajodavo visi kartu pastovyklauti, bet neretai
viskas pasibaigdavo posakiu – Svajuko dramblionės! Bet štai šią vasarą
voilà ir stovykla pagaliau tapo realybe. Rugpjūčio 3-5 dienomis
Kalvarijų jaunimas kartu atostogavo, mėgavosi vasara, bendravo,
stengėsi pažinti vieni kitus, linksminosi ir dar netgi susimąstė apie
draugystę, apie vieni kitus ir savus draugus. Aš irgi ten buvau, pati
savo kailiu patyriau visus džiaugsmus ir baimes, bet apie viską iš
eilės.
         Mūsų linksmasis savaitgalis (ir tai sakau nei ironiškai, nei
patetiškai, o kaip visišką tiesą!) prasidėjo vėlyvą penktadienio
popietę nuo Kalvarijų jaunimo namų, kai susėdę i automobilius
pajudėjome Vladislovo Sirokomlės muziejaus link (Marta, mes tave mylim
<3 ). Vos atvykę pamatėme nuostabią vietą, su puikiu peizažu, žaliomis
pievomis ir tiek daug erdvės – kaip tik mums, kad pabūtume visi kartu
:). Vaikinai iškart puolė statyti palapines, o merginos, žinoma, ruošti
vakarienę, po kurios mus visus šiai stovyklai palaimino mus aplankęs
klebonas Virginijus ir kunigas Mykolas. Šv. Mišios gryname ore, kai
savo smarkumu grasino audra, kai suklupus per pakylėjimą pajunti, kad
žvyras po tavo keliais dar ir koks skaudus, tikiu, visiems priminė,
kad gyvenime mus išblaško ir mūsų dėmesį patraukia daugybė dalykų,
kurie gali būti baisūs, gali būti skaudūs, bet jei su atvira širdimi
žvelgi ir nuolat seki geriausią mūsų visų draugą Jėzų, tai viskas
tampa įmanoma, viskas atrodo įveikiama. Ir beveik neatrodė nebaisu,
jei tektų ir naktį išgyventi palapinėse audrą, bet laimei, mums
panorėjus, Martai leidus, naktį praleidome muziejuje, nes kitaip kas
ten žino kokiose balose būtume miegoję! :)
        Tiesa, nauja diena, naujos mintys, naujos galimybės ir naujas baltas
lapas, kurį mums dovanoja Dievas, kad pieštume naują piešinį. Piešinys
prasidėjo šaunia mankšta su draugais, pusryčiais, kuriuos paruošė
atsakingieji (ir kokia nuostabi mintis iš naujo formuoti valgio, indų
plovimo ar laužo grupeles, kad visi išmoktume kažko, kad turėtume
galimybę pažinti savo draugus kartu dirbdami darbus), o paskui kibome
į kūrybinę užduotį – iš molio lipdyti kryželius. Nuotraukos byloja, o
aš patvirtinu, kad mūsų parapijos jaunimas tikrai kūrybingas, pilnas
žavių įdėjų ir labai darbštus. Gera buvo žiūrėti su kokiu užsidegimu
visi dirbo, kaip susikaupę stengėsi gerai nulipdyti savo kryželius!
Padirbus, aišku, pietūs atėjo, o po pietų – Taizé pamaldos. Beje,
negaliu nepaminėti, kaip įspūdinga ir gera patirtis buvo suprasti,
kokie skirtingi mes visi esame, bet tai netrukdo mums pasiekti pačių
skaniausių ar kitokių
–iausių rezultatų. Taip sakau, nes pradėję ruošti plovą pietums,
supratom, kad kiek žmonių, tiek plovo ruošimo receptų :D. Ką gi, dabar
jau turime Kalvarijų jaunimo stovyklos plovo receptą. Po pietų –
kunigo Mykolo katechezė, žaidimai, skambant visų juokui, kai teko
išmokti ir bendradarbiauti, ir sutarti, ir net suprasti, kad tavo
gėris kartais kitam gali dar ir kaip pakišti koją (kalbu netgi labai
tiesiogine prasme ;) ). Vakare susimąstymui – filmas „Neliečiamieji“
(„The Intouchables“) apie draugystę ir kokie skirtingi žmonės kartais
tampa draugais. Ir aišku, Kalvarijos be filmų aptarimų neapseina, tai
filmas buvo puiki tema prie laužo, kepantis vakarienę. Nakties
sulaukę, kiek paplepėję, sumigome ir sulaukėme Viešpaties dienos.
Pusryčiai, prie nuostabiai papuoštų stalų, Mato serenados (beveik :D)
pusryčiaujant, po to tvarkymasis, laisvas laikas (Ligretto!!!), kunigo
Marek aukojamos Šv. Mišios, pietūs ir skaniausioji dalis – valgydami
tortą dalinomės savo įspūdžiais apie stovyklą. Negalime praleisti
fakto, kad muziejaus direktorė specialiai mums užkūrė senovinį
samovarą. :)
        Stovykla pirmoji, bet puiki! Visai ne taip, kaip dažnai atsiliepiama
apie pirmuosius blynus ;). Tikiuosi, kad ir kitais metais galėsim
džiaugtis vienas kitu ir mėgautis vasara su tais, kuriuos mums
dovanoja Dievas. Amen.

Parengė Rūta Stasiulytė

Jaunimo stovyklos 2012 akimirkos

Skraidinam lėkštę (ne NSO;)

Frisbis* Kalvarijose

*Frisbis – naujoji svetimybė (plg. angl. frisbee). Tai nevartotinas lietuvių kalboje žodis. Frisbio atitikmuo – lėkščiasvydis. Tai dviejų komandų žaidimas, svaidant specialią plastikinę 141–165 g lėkštelę:)

Ispanija

Lašelis ispaniško džiaugsmo, lydėjusio mus pasaulio jaunimo dienose :)