Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu,

bet darbu ir tiesa.

Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos,

ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį,

jei mūsų širdis imtų mus smerkti:

Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.

Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia,

mes ramiai pasitikime Dievu

(1 Jn 3, 18-21)

Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto.
(2 Tes 3,3)

Kiek ilgai žmogus begyventų, tegul džiaugiasi visą laiką ir nepamiršta,
kad tamsių dienų bus daugybė. Visa, kas bus yra migloje.
(Mok 11,8)

Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei.

Rom 15,7

Ateikite pas mane visi,kurie vargstate ir esate prislėgti:aš jus atgaivinsiu!
(Mt 11,28)

   Žinokite, mano mylimi broliai:
  kiekvienas žmogus tebūna
  greitas klausytis,
  bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.
   (Jok 1,19)

Jus aš draugais vadinu (Jn 15,15)

M.K. Čiurlionis - Bičiulystė

Niekas tegul neniekina tavo jaunystės.
Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu.

        Kai eisi per vandenį,
        Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs.
        Kai eisi per ugnį,
        nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.
                                                  (Iz 43,2)

Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. Juk parašyta:

Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį,

niekais paversiu gudriųjų gudrybę.

Kur išminčius? Kur Rašto aiškintojas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? O kadangi pasaulis išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims ­ kvailystė. Bet pašauktiesiems ­ tiek žydams, tiek graikams ­ skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones.

Tik pažvelkite, broliai, kokie gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų.

Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims žemakilmis ir paniekintas, net tai, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, kad joks žmogus Dievo akyse negalėtų girtis.

(1 Kor 1, 18-29)

Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jei kas nori eiti paskui mane,
teišsižada pats savęs,
tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.
(Mt 16, 24)

Akmuo, kurį statytojai atmetė,

tapo kertiniu akmeniu.

Tai VIEŠPATIES padaryta;

koks nuostabus reginys!

(Ps 118, 22-23)

Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio.
Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai nepriklausau kūnui“ ­ tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?
O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“ ­ tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?
Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa?
O jei visas ­ klausa, tai kur uoslė? 
Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo.
Jei visuma tebūtų vienas narys, tai kur beliktų kūnas?
Bet dabar narių daug, o kūnas vienas.
Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia.“ Priešingai, tariamai silpnesni kūno nariai yra kur kas reikalingesni.
Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, kurio neprivalo mūsų padorieji nariai
Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais.
Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai.
Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.
(1 Kor 14-26)

Nebėra meilėje baimės,

bet tobula meilė išveja baimę.

Baimė numato bausmę,

taigi kas bijo, tas dar netobulai myli.

(1 Jn 4,18)

Juk jie nesiliauja jo ieškoję,
gyvendami tarp jo kūrinių,
ir pasitiki tuo, ką mato,
nes matomi daiktai gražūs.
Bet net jie negali būti pateisinami,
nes jeigu įstengė būti tokie sumanūs,
jog galėjo spėlioti apie Visatą,
tai kodėl negalėjo atrasti jos Viešpaties? 
(Išm 13, 7-9) 

Ir žinosite, kad aš esu VIEŠPATS,

kai elgsiuosi su jumis dėl savo vardo,

o ne pagal jūsų nedorus kelius ar bjaurius darbus

(Ez 20, 44)

Aš esu gyvybės duona!

Kas ateina pas mane,

niekuomet nebealks,

ir kas tiki mane,

niekuomet nebetrokš.

(Jn 6, 35)

VIEŠPATS dalija mirtį ir duoda gyvastį,

nuveda į Šeolą ir prikelia.

VIEŠPATS suvargina ir praturtina;

jis nužemina ir išaukština.

(1 Sam 2, 6-7)

PASNINKAUK
nuo užgaulių žodžių:

tegu tavo lūpos taria tik palaiminimo žodžius;
nuo kritikavimo ir nuo peikimo:

geranoriškumas ir gailestingumas turi gyventi tavo sieloje;
nuo nepasitenkinimo:

tegu švelnumas ir kantrybė tampa tavo kasdieniniais palydovais;
nuo pagiežos:

tegu tavo širdis puoselėja dėkingumą;
nuo apmaudo:

tegu mandagus prašymas atveria visas duris, kurios tau buvo uždarytos;
nuo egoizmo:

tegu užuojauta ir artimo meilė žydi kiekviename tavo žingsnyje;
nuo pesimizmo:

tegu viltis niekuomet nepalieka tavo dvasios;
nuo bereikalingų rūpesčių ir nerimavimų:

tegu tavyje viešpatauja pasitikėjimas Dievu;
nuo nerimtų užsiėmimų:

tegu malda užpildo tavo dienas;
nuo tuščių užsiėmimų:

tegu tyla ir įsiklausymas tau padeda išgirsti savyje Dvasios dvelksmą;